Brangakmenių tyrimo laboratorija
Brangakmenių tyrimo laboratorijoje tarptautinės klasės ekspertas dr. Arūnas Kleišmantas ekspertizes atlieka nuo 1992 metų. Laboratorijoje išrašomi brangakmenių kokybės sertifikatai bei suteikiama visą būtina informacija apie tiriamo brangakmenio savybes, preliminarią kainą, įsigijimo ar realizavimo galimybes. Klientui pageidaujant, taip pat gali būti išrašomi konsultaciniai brangakmenių tyrimo sertifikatai.
A. Kleišmanto brangakmenių laboratoriją 2007 m. pripažino Tarptautinė spalvotųjų juvelyrinių akmenų Asociacija kaip patikimą gemologinių tyrimų laboratoriją ir įtraukė į ICA ( International Colored Gemstone Association) direktyvą. Pirmą kartą iš Lietuvos brangakmenių tyrimo laboratorija yra pripažinta pasaulyje. Galima teigti, kad šiuo metu A. Kleišmanto brangakmenių laboratorija atstovauja Baltijos šalis (Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Norvegiją, Lenkiją) ir Baltarusiją, nes iš šių šalių nei viena laboratorija nepripažinta kaip patikima laboratorija. A. Kleišmanto brangakmenių laboratorijoje identifikuojama tiriamo akmens rūšis, natūrali ar dirbtinė medžiaga, nustatoma jo masė, spalva, švarumas, šlifavimo forma ir kokybė. Įmonės laboratorijoje profesionaliai konsultuojami klientai, išrašomas kokybės sertifikatas, nustatoma akmens ir juvelyrinio dirbinio vertė.
Priklausomai nuo tiriamo brangakmenio rūšies, kiekio, dydžio, vertės bei tyrimo sudėtingumo, ekspertizės kaina nustato pats ekspertas, kuri gali svyruoti nuo dešimties iki kelių šimtų litų.
Apie dr. Arūno Kleišmanto veiklą
Suteiktas brangakmenių eksperto (1991, 1995) vardas, geologijos (gemologijos) magistro kvalifikacinis laipsnis (1998), geologijos mokslų daktaro laipsnis (2005). Stažavosi Vinicos deimantų g-je „Kristal“ (Ukraina 1991, 1992, 1995, 1996), Mumbajaus ir Džaipuro akademiniuose gemologijos i-tuose (Indija), Barodos Maharaja Sayajirao u-te (Indija 1993, 1997), Maskvos valst. geologinių paieškų u-te (Rusija 2001 – 2005), – Amerikos gemologijos i-tute Maskvos fil. (Rusija 2003). Įkurė A. Kleišmanto brangakmenių lab. (1992), kuri pripažinta Tarptautinės spalvotųjų juvelyrinių akmenų Asociacijos kaip patikima gemologinių tyrimų laboratorija (ICA International Colored Gemstone Association 2007). Kauno vaikų aklųjų ir silpnaregių b-drijos “Akių šviesa” įsteigimo iniciatorius (1992). Lietuvos gemologų draugijos prie VU įsteigimo iniciatorius (1994). Įkūrė Brangakmenių (gemologijos) muziejų (1996). Mokslo srityje išskyrė naują mineralo berilo atmainą – chromakvamariną (1998) ir nustatė metodus jam identifikuoti (2003). Nustatė geležingų berilų kaitinimo metu spalvų keitimosi dėsningumą ir spalvos išblukimą (1998). Atrado unikalią kaitintų akvamarinų savybę – „spalvos atmintį“ ir surado metodą kaitintiems akvamarinams nustatyti (2003). Sukūrė diagramą - “Berilo spalvų ratas“ (2003), kuria pasinaudojus nustatomos mineralo berilo atmainos. Nustatė ir išaiškino geležingų berilų kaitinimo metu spalvų keitimosi nuoseklumą ir spalvos išblukimą. Daugiau nei 20 moksl. straipsnių apie mineralų berilo, feldšpatų, granatų optines, fizines, kristalochemines savybes, gemologinius ypatumus bei apie juvelyrinius akmenis liturginiuose reikmenyse ir daugiau nei 20 mokslo populiarinimo apie brangiuosius, juvelyrinius akmenis, tauriuosius metalus autorius. A.Buračo monografijos „Pasaulio valiutų ir monetų žinynas“ skyriaus „Tauriųjų metalų grynis, monetiniai ir kiti lydiniai“ autorius (1999). Apgynė disert. „Berilo atmainų mineraloginiai ir gemologiniai ypatumai“ (2005). Aktyviai dalyvavo moksl. konferencijose, paminėtini skaityti itin svarbūs pranešimai „Berilo spalvų ypatumai: „Berilo spalvų ratas“, „Spalvos atmintis“ ir nauja atmaina – Chromakvamarinas“ (IV Gemologinių Tyrimų Konferencija ir Tarptautinis Gemologijos Simpoziumas San Diege, JAV 2006), „Berilo atmainų identifikavimas naudojant cheminius, kolorimetrinius ir spalvų aprašymo metodus“ (30 – oji Tarptautinė Gemologijos Konferencija Maskvoje, Rusija 2007), „Tanzanijos chromakvamarinų ir smaragdų ypatumai“ (31 – oji Tarptautinė Gemologijos Konferencija Arusha, Tanzanija 2009), „XVII a. dupletai liturginiuose reikmenyse” (32-oji Tarptaut. gemologijos konferencija Interlakene, Šveicarija, 2011), „XVII - XVIII a. granatas - granatas dupletai imituojantys rubinus" (33 – oji Tarptautinė Gemologijos Konferencija Hanojuje, Vietnamas 2013). Tyrinėjo Lietuvos krikščionybės turtų, bažnytinių vertybių brangakmenius ir juvelyrinius akmenis P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre (2003-2004). 2011 m. išrinktas ( IGC International Gemological Conference) Tarptautinės Gemologijos Konferencijos delegatu.
Dr. Arūno Kleišmanto mintys apie brangakmenius ir jų tyrimą iš įvairių spaudos šaltinių
Kas yra gemologija?
Gemologija (lot. gemma – brangakmenis + gr. logos – mokslas) – tai mokslas apie brangiuosius ir juvelyrinius akmenis. Gemologija apima brangiųjų ir juvelyrinių akmenų įvairių savybių tyrinėjimą, apdorojimą, jo evoliuciją, madas, nustato jų vertę ir kitus aspektus. Šiuolaikinė gemologija – tai sudėtinis kompleksas įvairių sričių, kuris siejamas su geologinėmis, mineraloginėmis–petrologinėmis, fizikinėmis–cheminėmis, technologinėmis, socialinėmis–teisinėmis, kultūrinėmis–istorinėmis, ekonominėmis ir kitomis mokslinėmis–praktinėmis sritimis.
Gemolgija kaip nauja mokslinė – praktinė sritis minima jau XIX a. pabaigoje. Pirmoji gemologijos asociacija įkurta 1908 m Didžiojoje Britanijoje, draugija – 1934 m JAV. Lietuvoje gemologų draugija įkurta 1994 m prie VU geologijos ir mineralogijos katedros. Jos iniciatoriai ir steigėjai dr. A. Kleišmantas, dr. prof. P. Musteikis, G. Kleišmantas, A. Kartavičius. Tai pirmoji gemologijos draugija, kuri įkurta po nepriklausomybės atstatymo iš visų valstybių kurios priklausė sovietiniam rėžimui.
Nuo kasyklos iki juvelyro
Mineralų kasyklos labai skirtingos. Jei mineralas randamas pačioje uolienoje, reikia kasti tunelius, šachtas – tai sudėtingas ir pavojingas darbas. Paskui reikia jį apdoroti ir tik tada paaiškėja, ar mineralas vertingas, tinkamas juvelyrikai.
Lengviau prieinami mineralų sąnašynai, kai uolienos suyra nuo saulės, šalčio, vėjo, cheminio aplinkos poveikio. Mineralai randami upių žiotyse, kur juos suneša vandens srovė, ar tiesiog po vandeniu.
Pastaruoju metu pagarsėjo Brazilijos turmalinai, kurie turi ypatingą blizgesį. Kitokios ir šiuolaikinės deimantų kasyklos – jie išgaunami iš vandenyno dugno siurbiant smėlį nuo platformų.
Mineralų priskaičiuojama apie 3700 rūšių. Iš jų juvelyrikai naudojama apie 300, o brangakmenių yra tik 4 rūšys: deimantas, rubinas, safyras, smaragdas. Visi kiti – juvelyriniai akmenys, iš kurių mažiau vertingi anksčiau vadinti pusbrangiais.
Granatai prie Tauragės, ametistai Prienuose
Ar mažėja mineralų klodai žemėje? „Žemė labai turtinga, iškasta tik tai, kas yra jos paviršiuje. Mes net nežinome, ką turime Lietuvoje. Iš gręžinių turime susidarę tik bendrą vaizdą. Mūsų teritorijoje kristalų klodai slypi nuo 210 iki 2340 m gylyje. O jų tikrai yra, pavyzdžiui, prie Tauragės 2 km gylyje aptikta granatų, o prie Rambyno net kaštono dydžio. Bet juos eksploatuoti būtų labai brangu ir neapsimokėtų, nes, pavyzdžiui, Čekijoje granatų galima prisirinkti žemės paviršiuje. Prie Prienų yra ametistų drūza (ant uolienos “priaugę” mineralo kristalai), prie Margionių rasta skaidraus kalnų krištolo“, – pasakoja A. Kleišmantas.
Mineralai susiformavo per milijonus ar milijardus metų. Žemės amžius siekia 4,6 mlrd. metų, o deimantai slūgso 3 mlrd. amžiaus uolienose. Lietuvoje deimantų tikriausiai nėra, nes šioje planetos dalyje kristaliniai klodai vienu milijardu jaunesni.
Mineralai tebesiformuoja iki šiol. Žemė yra gyva, ji pulsuoja, plyšinėja, išsiveržia ugnikalniai, teka lava, ji stingsta, kristalizuojasi. Sudūlėjusi medžiaga patenka į vandenynus, juose kaupiasi dideli jų sluoksniai ir per milijardus metų jie patenka į žemės gelmes, kur įkaista, praturtinami naujais cheminiais elementais ir milijonus metų kristalizuojasi. „Procesas vyksta nuolat, tik žmogaus gyvenimas mineralo amžiaus atžvilgiu yra trumpa akimirka“, – sako mokslininkas.
Smėlis – mineralų “kolekcija”
Mineralai užauga žemės gelmėse veikiami aukšto slėgio, temperatūros, jungiantis įvairiems cheminiams elementams. Jei mineralas kietas, kaip antai deimantas, turmalinas, berilas, kvarcas, smaragdas, ametistas, citrinas ir kt., atsidūręs žemės paviršiuje jis nesudūla. „Smėlis, ant kurio gulime pajūryje, sudarytas iš įvairių atspalvių kvarco, mėnulio akmens, turmalino, kalnų krištolo, granato, cirkono. Jeigu jie būtų didesni, galėtume puoštis.
Kai manęs žmonės teiraujasi apie mineralų skleidžiamą energiją, patariu jiems nuvažiuoti į pajūrį ir “pasikrauti”. Tuomet nereikės parduotuvėje pirkti įvairių falsifikatų ar apskritai stiklo su gražiais aprašymais“, – šypsosi A. Kleišmantas.
Juvelyrikos mados
Amerikoje paskutinis mados šūkis – tik baltas auksas. „Mados formuojamos sąmoningai, kad būtų realizuojamos tam tikros medžiagos. Todėl baltąjį vėliau pakeis geltonasis auksas, bus derinami tarpusavyje ar panašiai. Deimantas – visuomet buvo ir bus pagrindinis juvelyrikos akmuo. Safyrai, smaragdai, rubinai taip pat nepamirštami, juo labiau kad jie skirtingų spalvų. Safyras gali būti ne tik mėlynas, bet ir geltonas, žalias, juodas, bespalvis.
Labiau nuo mados priklausomi juvelyriniai akmenys. Jau kelis dešimtmečius Amerika eina iš proto dėl tanzanito“, – teigia firmos “Du safyrai” vadovas.
Natūralūs akmenys retai būna gražios spalvos, be įtrūkimų, intarpų, tuštumų, kitų defektų. Patekę į komercijos pasaulį jie “tobulinami” – veikiami karščiu, šalčiu, rentgeno spinduliais, tuštumos dirbtinai užpildomos specialiu vašku, aliejais paryškinant spalva. Didžiąją juvelyrikos dalį sudaro šie žmogaus apdoroti akmenys.
Baisiausia rykštė – perkristalizuoti deimantai
Amerikoje iš perkristalizuotų deimantų padaryti papuošalai turi būti ženklinami raidėmis “HPHT” (aukštas slėgis, aukšta temperatūra). Tuomet pirkėjas žino, kad perka prastos kokybės deimantą, kuris buvo tinkamas tik stiklo rėžtukui, o laboratorijoje jo kristalų gardelė buvo pakeista, jam suteikta gražesnė spalva (Rusijos Novosibirsko institutas sugebėjo padaryti net raudoną deimantą). „Dažniausiai padaromas bespalvis deimantas, nes jis atspindi šviesą ir matome visą spalvų spektrą. Bespalviai deimantai patys vertingiausi, natūralūs sutinkami retai, iškasami tik Jakutijoje ir Pietų Afrikoje. Kitose valstybėse, daugiausia Australijoje, randami pilki, gelsvi, rusvi, rudi, kurie naudojami ne juvelyrikoje, bet pramonėje.
Prieš 20-30 metų bespalviai deimantai buvo labai brangūs arba iš viso retai parduodami. Dabar rinka jų perpildyta. Iš kur jie atsirado? Aišku, kad jie dirbtiniai.
Ne specialistui neįmanoma atskirti natūralų deimantą nuo paveikto. O ir speciali identifikavimo įranga kainuoja šimtus tūkstančių“, – teigia mineralų ekspertas.
Jei deimantas perdirbamas tiksliai laikantis technologijos, jis išlieka patvarus, kaip ir natūralus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai jis subyra kaip cukrus.
Žirnio dydžio bespalvis, be defektų deimantas kainuoja apie 20 tūkst. dolerių. Negražios spalvos, su dideliais defektais, blogai nušlifuotas deimantas kainuoja 300 dolerių. Perdirbtas turėtų kainuoti apie 600 - 800 dolerių. Tačiau toks papuošalas patenka į brangias parduotuves ir parduodamas už tūkstančius – pirkėjai paprasčiausiai apgaudinėjami.
Papuošalų testavimo būdai
Natūralūs ir perdirbti akmenys sudaro tik 10 proc. juvelyrikos. Visi kiti akmenys – dirbtiniai. Tai arba sintetinis mineralas, užaugintas dirbtinėmis sąlygomis, arba tik plastmasė ar stiklas.
Papuošalai gali būti daromi ir iš vadinamųjų dailės akmenų, pavyzdžiui, gintaro, iš Indijos atvežamos spalvotos uolienos. Jie dažniausiai natūralūs, bet gali būti dažyti. „Nusipirkus tokį papuošalą, nereikėtų skubėti jo nešioti, nes gali nudažyti odą, drabužius. Pirmiausia patartina jį pamirkyti vandenyje. Pasitaiko primityviai nudažytų akmenų, kurie nusiplauna iš karto.
Kitas būdas identifikuoti dailės akmenį ar mineralą – trumpai priglausti prie veido, atitraukti ir vėl priglausti. Jei bus šaltas – jis tikras, jei šiltas, vadinasi, plastmasė ar stiklas“, – pataria A. Kleišmantas.
Eksperto žinios ir nuojauta
Mūsų juvelyrikos parduotuvėse nesitikėkite gauti informacijos apie perkamo brangakmenio radimvietę ar jis natūralus ar paveiktas.
“Ekspertas turi būti sukaupęs ne tik didelį bagažą žinių, bet ir pasižymėti puikia intuicija. Jeigu jis pajunta nerimą, tai ženklas, kad susidūrė su padirbtu akmeniu. Be to, žinios labai greitai sensta, nes pramonė sukasi beprotišku greičiu, į rinką išmetami vis naujai patobulinti akmenys. Ekspertas vos spėja vytis, jei važinėja į konferencijas, skaito naujausią mokslinę medžiagą. Jeigu ne – jis beviltiškai atsilikęs“, – teigia brangakmenių ekspertas.
Pasak jo, dirbtinių akmenų kūrimo tradicijos siekia tūkstančius metų: „Dirbtinis turkis jau buvo žinomas prieš 7 tūkst. metų. Vieną natūralią bespalvę medžiagą sutrindavo ir sumaišydavo su melsvos spalvos, suklijuodavo, į tarpus įterpdavo tamsios spalvos ir gaudavo puikiausią turkį. Šis mineralas labiausiai padirbinėjamas. Jei perkame “turkio” karolius, galime būti tikri, kad jie dirbtiniai. Tyrinėdamas krikščionybės turtus Lietuvoje, nustačiau XVII-XVIII a. dirbtinius akmenis. Iš bespalvių akmenų būdavo padaromas raudonas rubinas. Kalnų krištolas klijuojamas su stiklu. Du suklijuotus granatus su tuščia ertme priversdavo blizgėti kaip rubiną.”
Tobulas rubinas laboratorijoje susintetintas 1877 m. Moterys, kurios tarybiniais metais pasididžiuodamos dabindavosi rubinais, pirktais už talonus, nežinojo, jog tai buvo tik laboratorijos produkcija. Sintetinio rubino cheminė formulė labai paprasta: aliuminis ir deguonis, o spalva priklauso nuo papildomų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, chromo. Jei ne jis, nebūtų sukurtas lazeris.
Tad jei iš močiutės paveldėjome papuošalus ir saugome juos kaip brangų antikvarinį dirbinį, nebūkime tokie tikri dėl jų juvelyrinės vertės. A. Kleišmantui viena ponia atnešė identifikuoti branginamus, seife saugomus senus papuošalus. Deja, paaiškėjo, kad tai tik stiklas. O ant rankos ji mūvėjo žiedą, anot jos pačios, nieko nevertą, visų draugių pašaipos objektą. Pasirodo, kad tai buvo itin retas ir fantastiškai gražus raudonasis koralas.
Brangakmenių tyrimų aktualijos pasaulyje
Moksliniai brangiųjų mineralų tyrimai Lietuvoje vykdomi ne taip senai. Pradėti šie tyrimai 1996 m. Tačiau per trumpą laikotarpį pasiekti geri rezultatai. Išskirtas naujas brangakmenis – chromakvamarinas. Tai nauja berilo mineralo atmaina. Tiriant kaitinimo metu spalvos keitimąsi geležingiems berilams nustatytas spalvos išblukimas. Ji išblunka keičiantis žalsvai spalvai į melsvą. Paaiškintas šis spalvos keitimosi nuoseklumas. Pasinaudojus „Giotės spalvų ratu“ sukurtas “Berilo spalvų ratas“, kuriuo pasinaudojus galima išspręsti neaiškumus, kuriai atmainai priskirti tiriamą berilą. Atrasta unikali kaitintų akvamarinų savybė - „spalvos atmintis“ ir surastas metodas paveiktiems akvamarinams nustatyti.
IV Gemologinių Tyrimų Konferencija ir Tarptautinis Gemologijos Simpoziumas 2006 San Diege, Kalifornijoje
Šie Lietuvoje pasiekti moksliniai atradimai ir naujovės sudomino pasaulio mokslininkus. Pristatyti šiuos darbus buvau pakviestas į šią konferenciją ir simpoziumą. Gemologijos krypties konferenciją ir simpoziumą organizavo Amerikos gemologijos institutas (GIA). Šis renginys vyko kas septyneri metai. Į kurį patekti buvo galima tik su naujais tyrimais ir atradimais. Todėl praktiškai šioje konferencijoje darbus pristatė tik kviestiniai mokslininkai. Be to mokslinių tyrimų rezultatus recenzavo keturi recenzentai. Tai labai aukšto lygio mokslinė konferencija ir gemologijos simpoziumas.
Konferencijoje ir simpoziume dalyvavo daugiau nei aštuoni šimtai mokslininkų. Į šiuos renginius atvyko apie du tūkstančiai gemologijos srities specialistų iš įvairių pasaulio šalių. Pranešimų skaičius buvo limituotas: žodinių – apie šešiasdešimt, o stendinių - apie devyniasdešimt. Nors ir nedaug pranešimų, tačiau juos pristatė iš keturiasdešimt dviejų valstybių. Didelė garbė teko ir man atstovauti Lietuvą, Vilniaus universitetą. Tai pirmą kartą istorijoje kai iš Lietuvos specialistas įkėlė koją į labai aukšto lygio gemologijos krypties konferenciją, simpoziumą.
30 – oji Tarptautinė Gemologijos Konferencija 2007 Maskvoje
Į šią konferenciją buvau pakviestas skaityti žodinį pranešimą. Žodinių pranešimų leista skaityti 60. Pranešimas įtrauktas į šį sąrašą kaip ypatingai svarbus ir naujas. Dalis pranešimų buvo pateikti plakatais. Konferencijoje pristatytas pranešimas apie siūlomus berilo atmainoms identifikavimo metodus, jų kompleksą, kuriais vadovaujantis buvo išskirtos berilo atmainos: chromakvamarinas, smaragdas, žalias berilas, akvamarinas ir auksinis berilas, heliodoras. Šios atmainos tarpusavyje dažniausiai neatskiriamos dėl panašių atspalvių. Pritaikius šiuos tyrimų metodus lengvai identifikuojamos minėtos atmainos.
Šioje konferencijoje pirmą kartą dalyvavau, kaip atstovas iš Vilniaus universiteto. Su plakatu dalyvavo ir Lietuvos prabavimo rūmų atstovai. Be žodinio pranešimo buvo pateiktas ir mano plakatas. Konferencijoje dalyvavo gemologai iš dvidešimt šešių pasaulio valstybių. Tarptautinė Gemologijos Konferencija vyksta kas dveji metai vis kitose pasaulio šalyse. Sekanti konferencija ruošiama Tanzanijoje.