Deimantai
Deimantų kasyklos
Deimantas yra kiečiausias natūralus mineralas. Jis atsparus rūgštims ir šarmams. Deimantas smarkiai skiriasi nuo kitų anglies atmainų. Jis bespalvis, skaidrus. Deimantai susiformuoja geologiškai stabiliuose mūsų planetos vietose. Jų kasyklų yra Kanadoje, Rusijoje, Afrikoje, Australijoje. Deimantai susidaro 10–1 500 m pločio krateriuose, pripildytuose nuotrupinių uolienų kimberlitų. Žemyn siaurėjantys krateriai vadinami kimberlitiniais vamzdžiais. Kai žmonės tokiame vamzdyje pradeda kasti deimantus, žemės paviršiuje išrausiamos įspūdingos skylės. Kuri iš jų didžiausia? Dažniausiai kaip didžiausias minimas Jakutijoje esantis deimantų karjeras „Mir“.
Deimantai susiformuoja 100–200 km gylyje, kur temperatūra siekia 1100–1000 laipsnių Celsijaus, o slėgis yra 35–50 kilobarų (vienas baras lygus beveik vienai atmosferai jūros lygyje). Tokiomis sąlygomis anglis virsta deimantu.
Deimantas yra kiečiausias natūralus mineralas. Jis atsparus rūgštims ir šarmams. Deimantas smarkiai skiriasi nuo kitų anglies atmainų. Jis bespalvis, skaidrus. Deimantai susiformuoja geologiškai stabiliuose mūsų planetos vietose. Jų kasyklų yra Kanadoje, Rusijoje, Afrikoje, Australijoje. Deimantai susidaro 10–1 500 m pločio krateriuose, pripildytuose nuotrupinių uolienų kimberlitų. Žemyn siaurėjantys krateriai vadinami kimberlitiniais vamzdžiais. Kai žmonės tokiame vamzdyje pradeda kasti deimantus, žemės paviršiuje išrausiamos įspūdingos skylės. Kuri iš jų didžiausia? Dažniausiai kaip didžiausias minimas Jakutijoje esantis deimantų karjeras „Mir“.
Deimantai susiformuoja 100–200 km gylyje, kur temperatūra siekia 1100–1000 laipsnių Celsijaus, o slėgis yra 35–50 kilobarų (vienas baras lygus beveik vienai atmosferai jūros lygyje). Tokiomis sąlygomis anglis virsta deimantu.
Įdomu tai, kad deimanto lydymosi temperatūra yra 3 700–4 000 laipsnių Celsijaus, tačiau ore deimantai sudega esant 850–1 000 laipsnių Celsijaus, o gryname deguonyje gražiai, šiek tiek melsva ugnele dega ir esant mažesnei nei 720–800 laipsnių temperatūrai ir virsta anglies dvideginiu. Jei deimantą įkaitinsime iki 2 000 laipsnių Celsijaus aplinkoje, kur nėra oro, per 15–30 minučių jis virs grafitu.
Milijardus metų prabuvę dideliame gylyje deimantai į žemės paviršių patenka vulkaninių sprogimų metu – juos iškelia kimberlitinė magma. Kimberlitas – vulkaninė uoliena, kurios pavadinimas kilo iš Pietų Afrikos miesto Kimberlio. Galima sakyti taip: kimberlitiniai „vamzdžiai“ yra deimantų susidarymo terpė, o mūsų planetoje yra tik viena deimantų radimvietė, nesusijusi su kimberlitinėmis uolienomis – tai Kumdykulo radimvietė Kazachstano šiaurėje.
Todėl ten, kur ieškoma deimantų, rausiamos milžiniškos skylės, Žemės veidas papuošiamas įspūdingo dydžio randais. Visame pasaulyje yra rasta tūkstančiai kimberlitinių „vamzdžių“, tačiau tik kelios dešimtys yra tinkamos deimantams išgauti. Kituose deimantų ieškoti nerentabilu.
Milijardus metų prabuvę dideliame gylyje deimantai į žemės paviršių patenka vulkaninių sprogimų metu – juos iškelia kimberlitinė magma. Kimberlitas – vulkaninė uoliena, kurios pavadinimas kilo iš Pietų Afrikos miesto Kimberlio. Galima sakyti taip: kimberlitiniai „vamzdžiai“ yra deimantų susidarymo terpė, o mūsų planetoje yra tik viena deimantų radimvietė, nesusijusi su kimberlitinėmis uolienomis – tai Kumdykulo radimvietė Kazachstano šiaurėje.
Todėl ten, kur ieškoma deimantų, rausiamos milžiniškos skylės, Žemės veidas papuošiamas įspūdingo dydžio randais. Visame pasaulyje yra rasta tūkstančiai kimberlitinių „vamzdžių“, tačiau tik kelios dešimtys yra tinkamos deimantams išgauti. Kituose deimantų ieškoti nerentabilu.
Visas pasaulis ieškojo deimantų, tačiau Rusija labai ilgai to nedarė savo teritorijoje. Buvo bandymų ieškoti deimantų Urale, tačiau jų ištekliai nebuvo dideli. Geologus domino Jakutija – itin atšiaurus amžino įšalo Rusijos kraštas. 1949 m. ten pagaliau buvo surastas pirmas deimantas. Tada ir prasidėjo: 1954 m. buvo atrasta pirma deimantų radimvietė – kimberlito vamzdis „Zarnica“, o po metų ir kitas vamzdis „Mir“, kurio nuotraukas ir matote, taip pat kimberlitinis vamzdis „Udačnaja“. Prie šių deimantų kasyklų amžino įšalo zonoje išdygo miestai Mirnyj („taikusis“) ir Udačnyj („sėkmingasis“), kurių beveik visi gyventojai dirbo deimanto kasyklose. Dar po kurio laiko Jakutijoje buvo atrasta nemažai deimantų radimviečių.
Kimberlitinį vamzdį „Mir“ 1955 m. liepos 13 d. atrado trijų geologų grupė. Padarę šį atradimą jie į Maskvą išsiuntė šifruotą telegramą: „Surūkėme taikos pypkę. Puikus tabakas. Avdejenko, Jelagina, Chabardinas.“ Rusų kalboje vamzdelis ir pypkė (trubka) – tas pats žodis, taigi Maskva iš karto suprato, apie kokias pypkes kalbama.
1957 metais kimberlitinis vamzdis buvo pradėtas rausti. Rausė jį deimantų ieškotojai net iki 2001 m. vasaros, t. y. 44 metus. Per tą laiką jie išrausė 525 m gylio duobę, kurios skersmuo pačiame viršuje – 1,2 km. Tačiau šis karjeras dar nėra iki galo išsemtas, tik kasti jame deimantus taip, kaip buvo kasama iki šiol, neapsimoka. Todėl deimantų išgavimu Rusijoje užsiimanti kompanija ALROSA šioje radimvietėje stato požeminę deimantų kasyklą, nes geologiniai tyrimai parodė, kad kimberlitiniame vamzdyje „Mir“ deimantų yra iki 1 km gylyje.
Šioje radimvietėje 1980 m. rastas ir didžiausias Rusijos deimantas, svėręs 342,5 karato (apie 68 g) ir kuris buvo pavadintas šiais laikais labai juokingai skambančiu pavadinimu – „XXVI Komunistų partijos suvažiavimas“.
Įdomi detalė: šioje kasykloje kasdien tekdavo išpumpuoti didelius kiekius vandens – per mėnesį būdavo išpumpuojama apie 1 mln. kubinių metrų vandens.
Neoficialiais duomenimis per 44-erius karjero „Mir“ eksploatavimo atviru būdu metus buvo išvežta 350 mln. kubinių metrų kimberlitinės uolienos, o rastų deimantų vertė 17 mlrd. JAV dolerių.
Kimberlitinį vamzdį „Mir“ 1955 m. liepos 13 d. atrado trijų geologų grupė. Padarę šį atradimą jie į Maskvą išsiuntė šifruotą telegramą: „Surūkėme taikos pypkę. Puikus tabakas. Avdejenko, Jelagina, Chabardinas.“ Rusų kalboje vamzdelis ir pypkė (trubka) – tas pats žodis, taigi Maskva iš karto suprato, apie kokias pypkes kalbama.
1957 metais kimberlitinis vamzdis buvo pradėtas rausti. Rausė jį deimantų ieškotojai net iki 2001 m. vasaros, t. y. 44 metus. Per tą laiką jie išrausė 525 m gylio duobę, kurios skersmuo pačiame viršuje – 1,2 km. Tačiau šis karjeras dar nėra iki galo išsemtas, tik kasti jame deimantus taip, kaip buvo kasama iki šiol, neapsimoka. Todėl deimantų išgavimu Rusijoje užsiimanti kompanija ALROSA šioje radimvietėje stato požeminę deimantų kasyklą, nes geologiniai tyrimai parodė, kad kimberlitiniame vamzdyje „Mir“ deimantų yra iki 1 km gylyje.
Šioje radimvietėje 1980 m. rastas ir didžiausias Rusijos deimantas, svėręs 342,5 karato (apie 68 g) ir kuris buvo pavadintas šiais laikais labai juokingai skambančiu pavadinimu – „XXVI Komunistų partijos suvažiavimas“.
Įdomi detalė: šioje kasykloje kasdien tekdavo išpumpuoti didelius kiekius vandens – per mėnesį būdavo išpumpuojama apie 1 mln. kubinių metrų vandens.
Neoficialiais duomenimis per 44-erius karjero „Mir“ eksploatavimo atviru būdu metus buvo išvežta 350 mln. kubinių metrų kimberlitinės uolienos, o rastų deimantų vertė 17 mlrd. JAV dolerių.
Bet jei kalbame apie Žemės randus, būtų neteisinga nepaminėti Kennecott atviro karjero, kuris yra JAV, Jutos valstijoje, netoli Solt Leik Sičio. Tiesa, šiame karjere niekas deimantų neieško – čia kasama rūda, iš kurios išgaunamas varis. Teigiama, kad būtent šis karjeras, kuris dar vadinasi Binghamo kanjonu, yra didžiausias pasaulyje atviro tipo karjeras. Tiesa, su juo konkuruoja vario karjeras Čilėje, kuris irgi vadinamas didžiausiu atviro tipo karjeru pasaulyje. Į šį vardą galėtų pretenduoti ir dar keli karjerai – daug kas priklauso nuo to, kaip į tai pažiūrėsime. Vienas dalykas, kai žmonės giliai rausiasi į žemę ir joje suformuoja skylę, kaip kad „Mir“, kitas dalykas – kai kasama labai dideliame plote, bet nedideliame gylyje.
|
Dar daugiau visokių įdomybių, apart deimantų, sužinosite apsilankę tinklapyje: Technologijos.lt
Deimantų vertės nustatymas
Briliantas – apdirbtas deimantas, turintis ne mažiau 57 briaunų.
Apie briliantus yra sukurta begalė legendų ir mitų – nuo deimantų slėnių saugomų gyvačių iki paslaptingų briliantų suteikiamų galių. Briliantai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti maždaug prieš 3000 metų Indijoje, kur jie buvo vertinami dėl savo savybės išskaidyti šviesą.
Viduramžiais briliantai kurį laiką buvo naudojami medicininiams tikslams. Taip ankstyvaisiais viduramžiais naudodamasis briliantais nesėkmingai bandė gydytis popiežius Klementas. Briliantų populiarumas viduramžiais augo ir dėl atrastų didelių deimantų, pvz., „Mėlynosios vilties“.
Vėliau didesnis dėmesys būdavo skiriamas brilianto vertei, negu jo mistinėms galiomis. Siekdami apsaugoti kasyklas nuo vagysčių jų savininkai skleidė gandus, kad neapdirbti deimantai yra nuodingi.
Šiomis dienomis, briliantai naudojami kaip brangakmeniai papuošalams arba kaip talismanai, turintys mistinių galių.
Iki šiol Indija išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal deimantų apdirbimą.
Brilianto vertė nustatoma pagal keturis C kriterijus - 4C: Cut (formą), Clarity (skaidrumą), Color (spalvą), Carat (svorį). Šie deimantų vertinimo kriterijai buvo sukurti Gemologicat Institute of America (G.I.A.) 1939 metais.
Šlifavimas ir forma (Cut)
Deimanto šlifavimas yra vienas pagrindinių aspektų suteikiančių deimantui jo blizgesį, spindesį ir žėrėjimą – tris pagrindinius deimanto atributus. Kai žmonės kalba apie „blizgesį“, jie nurodo šviesos kiekį, kurį atspindi deimantas. Žėrėjimą apibūdina kaip deimantas išsklaido šviesą ir kaip jis atspindi įvairius spalvų spektrus. Spindesys, taip pat žinomas kaip žaižaravimas, apibrėžia kaip deimantas žaižaruoja kai jį suki aplink šviesos šaltinį. Kai šviesa patenka į deimantą ji yra laužiama ir atspindima atgal vaivorykštės spalvomis.
Šlifavimas turi didžiausią įtaką kaip jis sąveikauja su šviesa. Tai atspindi meistro įgūdžius transformuojant neapdorotą akmenį į briliantą. Jei deimantas yra pernelyg plokščias, dalis šviesos bus prarandama per deimanto apačią. Jei deimantas pernelyg gilus, dalis šviesos bus prarandama per deimanto kraštus. Idealiai nušlifuotas deimantas didžiąją dalį šviesos atspindės per viršutinę akmens briauną.
Briliantas – apdirbtas deimantas, turintis ne mažiau 57 briaunų.
Apie briliantus yra sukurta begalė legendų ir mitų – nuo deimantų slėnių saugomų gyvačių iki paslaptingų briliantų suteikiamų galių. Briliantai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti maždaug prieš 3000 metų Indijoje, kur jie buvo vertinami dėl savo savybės išskaidyti šviesą.
Viduramžiais briliantai kurį laiką buvo naudojami medicininiams tikslams. Taip ankstyvaisiais viduramžiais naudodamasis briliantais nesėkmingai bandė gydytis popiežius Klementas. Briliantų populiarumas viduramžiais augo ir dėl atrastų didelių deimantų, pvz., „Mėlynosios vilties“.
Vėliau didesnis dėmesys būdavo skiriamas brilianto vertei, negu jo mistinėms galiomis. Siekdami apsaugoti kasyklas nuo vagysčių jų savininkai skleidė gandus, kad neapdirbti deimantai yra nuodingi.
Šiomis dienomis, briliantai naudojami kaip brangakmeniai papuošalams arba kaip talismanai, turintys mistinių galių.
Iki šiol Indija išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal deimantų apdirbimą.
Brilianto vertė nustatoma pagal keturis C kriterijus - 4C: Cut (formą), Clarity (skaidrumą), Color (spalvą), Carat (svorį). Šie deimantų vertinimo kriterijai buvo sukurti Gemologicat Institute of America (G.I.A.) 1939 metais.
Šlifavimas ir forma (Cut)
Deimanto šlifavimas yra vienas pagrindinių aspektų suteikiančių deimantui jo blizgesį, spindesį ir žėrėjimą – tris pagrindinius deimanto atributus. Kai žmonės kalba apie „blizgesį“, jie nurodo šviesos kiekį, kurį atspindi deimantas. Žėrėjimą apibūdina kaip deimantas išsklaido šviesą ir kaip jis atspindi įvairius spalvų spektrus. Spindesys, taip pat žinomas kaip žaižaravimas, apibrėžia kaip deimantas žaižaruoja kai jį suki aplink šviesos šaltinį. Kai šviesa patenka į deimantą ji yra laužiama ir atspindima atgal vaivorykštės spalvomis.
Šlifavimas turi didžiausią įtaką kaip jis sąveikauja su šviesa. Tai atspindi meistro įgūdžius transformuojant neapdorotą akmenį į briliantą. Jei deimantas yra pernelyg plokščias, dalis šviesos bus prarandama per deimanto apačią. Jei deimantas pernelyg gilus, dalis šviesos bus prarandama per deimanto kraštus. Idealiai nušlifuotas deimantas didžiąją dalį šviesos atspindės per viršutinę akmens briauną.
Šlifavimas tai charakteristika, apimanti brilianto proporcijas, briaunų kokybę ir kt. Brilianto šlifavimo kokybė gana stipriai lemia tokias charakteristikas, kaip blizgesys.
Briliantai gali būti išpjauti įvairių formų, tai priklauso tik nuo meistriškumo. Kiekviena forma yra sukurta, kad išryškintų tam tikras brilianto charakteristikas. Optimalus briaunų skaičius – 57, bet prieš pradėdamas šlifuoti juvelyras turi suteikti briliantui geometriškai taisyklingą formą – apskritimo, ovalo, kriaušės. Nuo šlifavimo kokybės priklauso, kaip akmuo žaižaruos. Apvalus akmuo labiausiai išryškina deimanto pranašumus, o stačiakampis ar ovalus sumažina atspindimos šviesos kiekį. Atitinkamai apvalus briliantas 30-50 % brangesnis.
Tradicinės briliantų šlifavimo formos:
Round – apvalus briliantas, kurį sudaro 57 arba 58 briaunos
Oval – ovalo formos
Marquise – Ovalo (markizės), nusmailėjančiais galais formos. Karaliaus Liudviko XIV užsakymu sukurta forma markizei De Pompadur
Pear – kriaušės formos
Emerald – stačiakampio (smaragdinio) šlifavimo formos
Princess – kvadrato formos
Radiant – kvadrato ar stačiakampio formos su nukirstais kampais
Asscher – aštuonkampiio
Heart – širdelės forma
Cushion - pagalvėlės forma
Briliantai gali būti išpjauti įvairių formų, tai priklauso tik nuo meistriškumo. Kiekviena forma yra sukurta, kad išryškintų tam tikras brilianto charakteristikas. Optimalus briaunų skaičius – 57, bet prieš pradėdamas šlifuoti juvelyras turi suteikti briliantui geometriškai taisyklingą formą – apskritimo, ovalo, kriaušės. Nuo šlifavimo kokybės priklauso, kaip akmuo žaižaruos. Apvalus akmuo labiausiai išryškina deimanto pranašumus, o stačiakampis ar ovalus sumažina atspindimos šviesos kiekį. Atitinkamai apvalus briliantas 30-50 % brangesnis.
Tradicinės briliantų šlifavimo formos:
Round – apvalus briliantas, kurį sudaro 57 arba 58 briaunos
Oval – ovalo formos
Marquise – Ovalo (markizės), nusmailėjančiais galais formos. Karaliaus Liudviko XIV užsakymu sukurta forma markizei De Pompadur
Pear – kriaušės formos
Emerald – stačiakampio (smaragdinio) šlifavimo formos
Princess – kvadrato formos
Radiant – kvadrato ar stačiakampio formos su nukirstais kampais
Asscher – aštuonkampiio
Heart – širdelės forma
Cushion - pagalvėlės forma
Skaidrumas, švarumas (Clarity)
Beveik visi briliantai turi natūralių įskilimų, priemaišų, kurios blogina jo skaidrumą, o tuo pačiu blizgesį. Pagrindinis brilianto kokybės kriterijus – jo švarumo laipsnis (dėmelių dydis), kuris nustatomas pagal specialią skalę. Jei adata pradurtume popieriaus lapą, o paskui skylę padalytume į 4 dalis, gautume antruoju numeriu pažymėtą intarpo dydį. Kuo didesnis skaičius, tuo pastebimesnis defektas. Briliantų skaidrumas turi būti nustatytas naudojantis 10 kartų didinančia lupa.
Lietuvoje deimantai įvertinami pagal (CIBJO) „Blue book“ rekomendacijas.
Spalva (Color)
Brilianto spalva gali kisti nuo visiškai baltos iki geltonos arba rudos. Nepatyrusi akis gali nepamatyti šių nežymių atspalvių, tačiau šis rodiklis atspindi deimanto retumą ir, be abejo, vertę. Randami įvairiausių spalvų deimantai, tačiau labiausiai vertinami absoliučiai bespalviai brangakmeniai. Taip pat yra spalvotų briliantų (angl. Fancy), kurie yra labai vertinami ir klasifikuojami pagal visai kitus standartus.
Bespalviai ar balti – deimantai yra vertinami spalvų skalėje, kurią sukūrė GIA (Gemological Institute of America). Ji apima abėcėlės raides nuo D iki Z kai D yra bespalvis ir Z atstoja šviesiai geltoną atspalvį. Bespalvių deimantų vertę atspindi kiek mažai spalvos Jūs galite įžvelgti ir tai nustatoma tiriant deimantą prie kontroliuojamo apšvietimo lyginant su nustatyta GIA spalvų skale. Beje, D klasės deimantai – tikrai bespalviai, ypatingai reti ir vertingi deimantai.
Bespalviai ar balti – deimantai yra vertinami spalvų skalėje, kurią sukūrė GIA (Gemological Institute of America). Ji apima abėcėlės raides nuo D iki Z kai D yra bespalvis ir Z atstoja šviesiai geltoną atspalvį. Bespalvių deimantų vertę atspindi kiek mažai spalvos Jūs galite įžvelgti ir tai nustatoma tiriant deimantą prie kontroliuojamo apšvietimo lyginant su nustatyta GIA spalvų skale. Beje, D klasės deimantai – tikrai bespalviai, ypatingai reti ir vertingi deimantai.
Apšvietus deimantą ultravioletine šviesa, nedidelė procentine dalis deimantų švyti arba skleidžia mėlynos ar geltonos spalvos šviesą. Fluorescenciją sukelia mikroelementai, paprastai boro, patekę į deimantą jo formavimosi metu. Nors florescencija nebūtinai įtakoja deimanto vertę, ji yra įtraukta į deimantų klasifikavimo protokolą.
„Bespalviai“ deimantai yra populiariausi, tačiau jie yra tik viena iš deimantų kategorija. Kita natūralių akmenų kategorija yra žinoma kaip „prašmatnių spalvų deimantai“. Nors yra ganėtinai reti, tačiau jų buvo rasta kiekvienos spalvų spektro spalvos. Garsiausi prašmatnių spalvų deimantai yra „The Hope Diamond“ (Walnut sized blue diamond), „The Hancock Red (kuris buvo parduotas už $926,000 per karatą 1987m. aukcione) ir „The Dresden Green“ (didžiausias kada nors rastas žaliasis deimantas).
Prašmatnių spalvų deimantai nėra klasifikuojami toje pačioje skalėje kaip „bespalviai“ ar „balti“ deimantai. Jų vertė nusakoma spalvos intensyvumo, kuris svyruoja nuo šviesaus apatiniame gale iki ryškaus viršutiniame gale. Kuo intensyvesnė ar stipresnė yra spalva, tuo deimantas – vertingesnis. Spalvos intensyvumas yra svarbiausias veiksnys parenkant prašmatnios spalvos deimantą.
Prašmatnių spalvų deimantai nėra klasifikuojami toje pačioje skalėje kaip „bespalviai“ ar „balti“ deimantai. Jų vertė nusakoma spalvos intensyvumo, kuris svyruoja nuo šviesaus apatiniame gale iki ryškaus viršutiniame gale. Kuo intensyvesnė ar stipresnė yra spalva, tuo deimantas – vertingesnis. Spalvos intensyvumas yra svarbiausias veiksnys parenkant prašmatnios spalvos deimantą.
Svoris (Carat)
Brilianto svoris matuojamas karatais (angl. carat, santrumpa ct). Vienas karatas lygus 0,2 gramo. Pavadinimas kilęs iš saldžiosios ceratonijos (Ceratonia siliqua, angl. carob) sėklų pavadinimo, nes senovėje šias sėklas naudojo kaip svarelius, o jų svoris yra 0,2 gr. Šios sėkliukės pasižymi ypač stabiliai vienodu svoriu, nesiskiriančiu viena nuo kitos net 0,0003 gramo dalimi.
Gamtinių deimantų dydžiai labai įvairūs. Tarp mažyčių grūdelių pasitaiko gana stambių kristalų, sveriančių šimtus ar net tūkstančius karatų, kurių randami labai retai. Paprastai dideli deimantai pjaustomi į daugiau dalių, taip gaunant mažesnius, bet žymiai geresnės kokybės briliantus.
Karatas yra labiausiai žinomas tarp keturių pagrindinių deimantą apibūdinančių terminų, nes yra lengviausiai suprantamas tiesiog pažiūrėjus į brangakmenį. Klaidingai manoma, kad deimantų dydis yra tapatinamas su jo svoriu, nors tai nebūtinai yra tiesa. Būdas kaip deimantas yra išpjautas iš tikrųjų gali sumenkinti jo dydį ir tikrąjį svorį. Pateikiamoje diagramoje parodomas santykinis deimanto svoris ir dydis.
Gamtinių deimantų dydžiai labai įvairūs. Tarp mažyčių grūdelių pasitaiko gana stambių kristalų, sveriančių šimtus ar net tūkstančius karatų, kurių randami labai retai. Paprastai dideli deimantai pjaustomi į daugiau dalių, taip gaunant mažesnius, bet žymiai geresnės kokybės briliantus.
Karatas yra labiausiai žinomas tarp keturių pagrindinių deimantą apibūdinančių terminų, nes yra lengviausiai suprantamas tiesiog pažiūrėjus į brangakmenį. Klaidingai manoma, kad deimantų dydis yra tapatinamas su jo svoriu, nors tai nebūtinai yra tiesa. Būdas kaip deimantas yra išpjautas iš tikrųjų gali sumenkinti jo dydį ir tikrąjį svorį. Pateikiamoje diagramoje parodomas santykinis deimanto svoris ir dydis.
Deimanto svoris matuojamas 0,01 karato tikslumu, todėl sertifikatuose rašomi du skaičiai po kablelio, o tračias apvalinamas. Pvz. 0,448 = 0,45ct, 0,453 = 0,45ct. Deimantų svoris karatais juvelyriniame dirbinyje gali būti būna nurodomas kaip trupmeninis svoris karatais (pvz. ¾ karato). Trupmeninio svorio karatais atitikmenys šimtainėje skalėje pateikiami šalia esančioje lentelėje.
Tikslus deimanto svoris nustatomas pasveriant jį specialiomis labai tiksliomis svarstyklėmis. Apvalaus šlifavimo brilianto svorį, kur įvertinant matavimų netikslumus galima tam tikra paklaida, paskaičiuojama pagal formulę: M=D^2xHx0,0061, kur
M - brilianto svoris karatais, D^2 - brilianto diametras kvadratu milimetrais, H - brilianto aukštis milimetrais, 0,0061 pastovus koeficientas apvalaus šlifavimo formai. Kitoms šlifavimo formoms yra nustatyti kiti koeficientai, pvz. 0,0083 - "Princesei", 0,0059 - "Širdelei".
Pasinaudojant brilianto diametro reikšmių lentele sužinome apytikslį brilianto svorį, arba žinant svorį, matome koks yra diametras:
1.,0 mm= 0.004 ct, 1.,1 mm= 0.005 ct,1.,2 mm= 0.007 ct, 1.,3 mm= 0.008 ct, 1.,4 mm= 0.010 ct,
1.,5 mm= 0.013 ct, 2.,0 mm= 0.029 ct, 2.,1 mm=0.034 ct, 2.,2 mm= 0.039 ct, 2.,3 mm= 0.045 ct, 2,.4 mm= 0.051 ct,
2.,5 mm= 0.058 ct, 2.,6 mm=0.065 ct, 2.,7 mm= 0.073 ct, 2.,8 mm= 0.080 ct, 2.,9 mm= 0.090 ct,
3.,0 mm= 0.098 ct, 3,.1 mm=0.110 ct, 3.,2 mm= 0.122 ct, 3.,3 mm= 0.131 ct, 3.,4 mm= 0.145 ct,
3.,5 mm= 0.157 ct, 4,.0 mm=0.240 ct, 4,.5 mm= 0.340 ct, 5.,0 mm=0.460 ct, ir t.t.
Deimantai mažesni nei 0,001 karato yra vadinami "kruopelėmis". Deimantai pagal svorį yra skirstomi į mažo svorio - iki 0,29 karato, vidutinio svorio - nuo 0,30 iki 0,99 karato ir didelio svorio - nuo 1,0 karato. Aukcionuose paprastai parduodami briliantai, sveriantys virš 6 karatų, o briliantams, sveriantiems virš 25 karatų suteikiami vardai.
Kaina (Cost)
Visus aukščiau minėtus deimantų vertės kriterijus apibendrina neoficialus, tačiau bene svarbiausias deimanto pirkėjui dydis, neoficialus, penktasis C, tai jo kaina (Cost).. Atsižvelgiant į 4 C atskiras charakteristikas, nustatoma galutinė brilianto kaina., kuri gali svyruoti labai plačiose "žirklėse". Vieno karato deimantas, kuris bus prastai nušlifuotas, nebus skaidrus, pilnas plika akimi matomų intarpų, murzinai gelsvos spalvos, gali kainuoti apie 1000 dolerių. Tokio pačio dydžio deimantas, kuris yra idealiai nušlifuotas, yra bespalvis, skaidrus, be jokių intarpų kainuos apie 30 tūkstančių dolerių.
Tikslus deimanto svoris nustatomas pasveriant jį specialiomis labai tiksliomis svarstyklėmis. Apvalaus šlifavimo brilianto svorį, kur įvertinant matavimų netikslumus galima tam tikra paklaida, paskaičiuojama pagal formulę: M=D^2xHx0,0061, kur
M - brilianto svoris karatais, D^2 - brilianto diametras kvadratu milimetrais, H - brilianto aukštis milimetrais, 0,0061 pastovus koeficientas apvalaus šlifavimo formai. Kitoms šlifavimo formoms yra nustatyti kiti koeficientai, pvz. 0,0083 - "Princesei", 0,0059 - "Širdelei".
Pasinaudojant brilianto diametro reikšmių lentele sužinome apytikslį brilianto svorį, arba žinant svorį, matome koks yra diametras:
1.,0 mm= 0.004 ct, 1.,1 mm= 0.005 ct,1.,2 mm= 0.007 ct, 1.,3 mm= 0.008 ct, 1.,4 mm= 0.010 ct,
1.,5 mm= 0.013 ct, 2.,0 mm= 0.029 ct, 2.,1 mm=0.034 ct, 2.,2 mm= 0.039 ct, 2.,3 mm= 0.045 ct, 2,.4 mm= 0.051 ct,
2.,5 mm= 0.058 ct, 2.,6 mm=0.065 ct, 2.,7 mm= 0.073 ct, 2.,8 mm= 0.080 ct, 2.,9 mm= 0.090 ct,
3.,0 mm= 0.098 ct, 3,.1 mm=0.110 ct, 3.,2 mm= 0.122 ct, 3.,3 mm= 0.131 ct, 3.,4 mm= 0.145 ct,
3.,5 mm= 0.157 ct, 4,.0 mm=0.240 ct, 4,.5 mm= 0.340 ct, 5.,0 mm=0.460 ct, ir t.t.
Deimantai mažesni nei 0,001 karato yra vadinami "kruopelėmis". Deimantai pagal svorį yra skirstomi į mažo svorio - iki 0,29 karato, vidutinio svorio - nuo 0,30 iki 0,99 karato ir didelio svorio - nuo 1,0 karato. Aukcionuose paprastai parduodami briliantai, sveriantys virš 6 karatų, o briliantams, sveriantiems virš 25 karatų suteikiami vardai.
Kaina (Cost)
Visus aukščiau minėtus deimantų vertės kriterijus apibendrina neoficialus, tačiau bene svarbiausias deimanto pirkėjui dydis, neoficialus, penktasis C, tai jo kaina (Cost).. Atsižvelgiant į 4 C atskiras charakteristikas, nustatoma galutinė brilianto kaina., kuri gali svyruoti labai plačiose "žirklėse". Vieno karato deimantas, kuris bus prastai nušlifuotas, nebus skaidrus, pilnas plika akimi matomų intarpų, murzinai gelsvos spalvos, gali kainuoti apie 1000 dolerių. Tokio pačio dydžio deimantas, kuris yra idealiai nušlifuotas, yra bespalvis, skaidrus, be jokių intarpų kainuos apie 30 tūkstančių dolerių.